Lt Ru En
LIETUVOS KELIŲ PLĖTRA PER 20 METŲ

LIETUVOS KELIŲ PLĖTRA PER 20 METŲ

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pagrindinius šalies magistralinius kelius pradėta integruoti į Europos kelių tinklą.
1994 m. Kretoje buvo patvirtinti devyni transeuropiniai transporto koridoriai Rytų Europos valstybių integracijai į Vakarų Europos kelių tinklą. Lietuvos teritoriją kerta du koridoriai: Šiaurės-Pietų krypties I koridorius, arba Via Baltica (Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva), ir lygiagreti IA atšaka arba ViaHanseatica (Ryga-Šiauliai-Kaliningradas-Berlynas); Vakarų-Rytų krypties IXB koridorius (Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda).
1996 m. trys Lietuvos keliai gavo atitinkamus ženklus ir tapo įteisintomis europinės reikšmės magistralėmis. Tai E67 Via Baltica (Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva), E271 (Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Minskas-Gomelis) ir E272 (Vilnius-Ukmergė-Panevėžys). 1998 m. sausį tarptautiniu susitarimu nuspręsta kelią E85 (Aleksandropolis-Bukareštas-Černovcai) pratęsti ruožu Lyda-Vilnius-Kaunas-Klaipėda, o E272 (Vilnius-Panevėžys) per Šiaulius-Telšius-Kretingą-Klaipėdą pratęsti iki Palangos. Dvi magistralės (E28, E77) pratęstos ir į jas įjungti Lietuvos keliai. Prie E28 (Berlynas-Gdanskas) prijungtas kelias Kaliningradas-Marijampolė-Kaunas-Zarasai-Daugpilis-Ostrovas. E77 jungia Budapeštą-Elbliongą-Kaliningradą-Tauragę-Šiaulius-Rygą-Ostrovą. Magistralė Marijampolė-Prienai-Vilnius gavo E273 ženklą.
Kelio tapsmas europine magistrale – tai ne tik ilgalaikės, sudėtingos tarptautinės derybos. Tai – tarsi antrasis kelio gimimas, tai – dešimtys naujų viadukų, tiltų, sankryžų, tūkstančiai kelio ženklų, eismo saugumą užtikrinančių įrengimų. Kartu – ir daug inžinerinių, techninių, technologinių, finansinių problemų, kurias nuolat tenka spręsti šalies kelininkams.
Lietuvos kelininkai per pastaruosius du dešimtmečius sėkmingai pertvarko šiuos magistralinius kelius pagal europinį standartą.